M. Mykolaitis: „Juk neklysta tik tas, kas nedaro nieko.“

Šiandien sueina lygiai dveji metai, kai Kidulių seniūnijai vadovauja Mindaugas Mykolaitis. 29 metų vyras kolegų vis dar vadinamas jaunuoliu ir vis dar yra jauniausias seniūnas Šakių rajone. Palyginus jaunas ir jį supantis kolektyvas, todėl kartu mokomasi ir kartu ieškoma būdų suderinti senąsias tradicijas su neišvengiamais pokyčiais. Apie padidėjusį gyventojų aktyvumą ir atvirumą naujovėms byloja tiek duomenys internetinėje erdvėje, tiek realūs darbai.

Mykolaitis šaknis Kiduliuose pradėjo leisti iš senelių paveldėtoje sodyboje, tačiau, kaip pats sako: „Pasitvirtino posakis, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.“ Ir išties, net gyvenant bažnyčios kaimynystėje, sekasi tik po truputį. Kiduliečiai, tikriausiai, dar pamena, kad sudegė jo ūkinės paskirties pastatas. „Norėčiau dar kartą nuoširdžiai padėkoti visiems bei kiekvienam, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo ištikus nelaimei. Labai vertinu šią pagalbą. Truputį gaila, kad būtent tokios aplinkybės suartino su kaimynais, tačiau įsitikinau, kad bendruomeniškumas niekur nedingęs,“ – tikina seniūnas. Šeimos židinio vis dar nesukūręs Mindaugas prisipažįsta, kad laiko tam lieka ne per daugiausiai ir juokauja, kad dabar visą meilę atiduoda Tėvynei. „Nei žvejoju, nei medžioju… Net ne grybauju,“ – ėmė juoktis garsiai pasvarstęs, kad rimto hobio neturi, bet vėl atsiduso, kad tikrai laisvo laiko nelieka. – „Visą laisvalaikį atima triušiai. Jei randu laisvą minutę, tai mėgstu pasivaikščioti, pasigrožėti aplinka, kurioje gyvenu.“

Nenuleidžia rankų

Apie darbus seniūnas kalba daug rimčiau nei apie asmeninį gyvenimą, nors skaudžiausias vietas vis dar linkęs apeiti sąmojais. „Matyt, teisingai sakoma, kad kuo daugiau sužinai, tuo žinai, kad nieko nežinai. Perpratus sistemą, ir pradėjus gilintis į konkrečius reikalus, pamačiau, kad yra daug smulkmenų bei atrodytu mažų ir nereikšmingų „kabliukų“, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, yra lemiami,“ – aiškina jis jaunatviško entuziazmo prislopimo priežastis. Pesimistišką gaidą M. Mykolaitis greit pataiso dar vienu posakiu: „Juk neklysta tik tas, kas nedaro nieko.“ Ir toliau dėsto, kaip ieško kelių ir aplinkkelių idėjoms, kurios jau dega ne tik jo širdyje, bet figūruoja ir rengiamuose projektuose. „Pagrindinius projektus trukdo derinimai su kultūros paveldu, kas užtrunka labai daug laiko, tačiau ten, kur galima pamaži judame pirmyn,“ – paslaptingai kalba seniūnas ir prasitaria, kad seniūnijos gyventojai jau netrukus galės įvertinti Kidulių bendruomenės jaunimo projektą „Gėlių ratas“ – vieną iš bendrų diskusijų metu gimusių idėjų.

Kritikams siūlo atsigręžti į save

M. Mykolaitis Kidulių bendruomenės „Vinkšnupis“ veiklą vertina labai gerai, o į tylią kritiką, kad veikiama per mažai atsako itin vaizdžiai: „Atrodo, kad tie, kurie yra valdyboje, išmetami nuogi į dilgėles ir pastatomi į kvailio vietą, kaip kokie atpirkimo ožiai.“ Pasak seniūno, seniūnijos gyventojams derėtų ne sekti, kas bendruomenėse nepadaroma, o ieškoti būdų, kaip patys galėtų įsitraukti į jų veiklą ir pagelbėti. Kiek pats mato organizuojant renginius ir kuo labiausiai skundžiasi bendruomenės aktyvas – trūksta žmogiškųjų resursų. Čia jis džiaugiasi, kad savo valdžioje turi nuolatinius seniūnijos darbuotojus, už socialines išmokas atidirbančius gyventojus ir seniūnijoje iš darbo biržos įdarbinamus viešuosius darbininkus. Mat nereikia jų kasdien prašyti, atremti abejones ir drąsinti veikti, užtenka gero plano. Planai yra vykdomi, tačiau šienapjūtė juos trumpam sustabdė: „Pradėti Kukarskės piliakalnio valymo darbai, iškirsta aikštelė, menkaverčiai krūmynai prie pietinio ir rytinio šlaito. Rudenį vėl grįšime prie šito darbo.“ Žymiai sudėtingesnė situacija dėl socialinių problemų. Nors, kaip teigia seniūnas, situacija per metus nelabai ir pasikeitė, o ir jos pakeisti taip greit neįmanoma, nes reikalingi aukščiausios valdžios sprendimai. „Socialinės problemos buvo ir bus, kol nepasikeis visuomenės požiūris bei nuomonė,“ – gūžčioja plačiais pečiais išieškojęs galimų sprendimų.

Mokytis nesiliauja

Veikiausiai, užnugario tvirtinimo ir bendraminčių paieškos seniūną nuvedė į politinę partiją. Savo sprendimo jis per daug nekomentuoja: „Manau, kad partija kaip religija – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas ir į jį nereikia gilintis bei priekaištauti. Tikrai į partiją nėjau dėl valdžios.“ Bent viena garantuota – politinių srovių išmanymas padės orientuojantis rajono reikaluose, ieškant Kidulių problemų sprendimo būdų ir įgyvendinant naujas idėjas. M. Mykolaitis mieliau pasakojo apie mokymus, į kuriuos yra siunčiamas su kitais seniūnais: „Įvairūs kursai vyksta nuolatos ir stengiuosi juose dalyvauti, nes tik sužinodamas bei išmokdamas kažką naujo žmogus nestovi vietoje.“ Pasak jo, šiemet ypač naudingi buvo VŠĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ mokymai Druskininkuose. Taip pat įsiminė mokymai skirti susipažinti su naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu.

Kartu – stipresni

Po sekmadieninių mišių kalbintas M. Mykolaitis pripažįsta, kad jo gan uždaras būdas dažnai sudaro neigiamą, gal net arogantišką įvaizdį, bet džiaugiasi, kad per bendrus darbus didėja ir bendraminčių ratas, o vienijančios idėjos – tvirtesnis saitas, nei perdėtas mandagumas ar pataikavimas. „Tikrai yra nemažai žmonių, kurių paramą bei pagalbą jaučiau nuo pat pradžių. Dalis remiančiųjų atsirado vėliau, bet visų jų palaikymas, pagalba man yra LABAI LABAI svarbi. Savaime suprantama, kad yra ir bus žmonių, kuriems neįtiksiu, kad ir ką darysiu. Aišku, sunku dirbti, kai kaišioja pagalius į ratus, kalba už akių, bet toks gyvenimas…“ – atsidūsta seniūnas ir nusivylimo šešėlį greitai pakeičia santūria šypsena. Kaip vieną iš palaikytųjų ir aktyvių bendradarbių jis mini Kukarskės globos namų direktorę Astą Pranaitienę ir paskuba pabrėžti, kad panašius ryšius palaiko ir su mokykla, ir su ambulatorija, ir su seniūnijos bendruomenių centrais. „Manau, kad reikia palaikyti glaudžius santykius su visomis seniūnijoje veikiančiomis įstaigomis bei organizacijomis. Juk kiekvienas prisidėdamas nors dalele savo darbo, kuria bendrą gerovę. Mes padedame jiems, o jie mums kiek gali,“ – aiškino bendradarbiavimo naudą M. Mykolaitis.

Jaunimas su perspektyva

Seniūnas pripažįsta, kad iš visų darbų Kiduliuose geriausiai matomi dvare organizuojami renginiai, galbūt todėl jie ir sulaukia tiek daug kritikos, todėl savo nuomonę jis turi ir čia, nors pareigybiniame apraše tokio punkto ir nėra: „Pernai metais iš gyventojų sulaukta daug priekaištų, kad neturime savo kapelijos, todėl šiemet dvare su moterų etnografiniu kolektyvu dirba buvusi Voverių kultūrinių renginių organizatorė Laimutė Blaudžiunienė.“ Pirmąjį kartą kolektyvas pasirodė „Aukšlinėse“ ir sulaukė šilto publikos palaikymo. Apie dar vieną muzikinį projektą seniūnas patarė konsultuotis Dvare, todėl „paslaptis“ dar neatskleista. Ne mažiau paslaptingai atsirado ir, pirma iš romantiškų A. Ufarto nuotraukų, o jau dabar iš darbų, pažįstama dvaro savanorė Ieva Rogačiūtė, kuriai seniūnas negaili gerų žodžių ir už realius darbus, ir už idėjas prisidedant prie veiklos aktyvinimo Kiduliuose. M. Mykolaitis išreiškė viltį tęsti bendradarbiavimą su Kidulių dvaro pirklių projekte dalyvavusiais vaikinais ir šios vasaros renginiams pritraukti dar daugiau jaunimo. Panašu, kad seniūno veiklos strategija nukreipta aiškia kryptimi, o pamažu judant į priekį ir įtraukiant vis daugiau žmonių, realybėje turėtų išryškėti ir planuose užsilikę projektai skirti šviesesnei Kidulių ateičiai.

Parengė Monika Būblaitytė