Metams baigiantis apdovanotas Kidulių krašto vynas

Praėjusį šeštadienį Lietuvos vyndarių asociacija jau šeštą kartą iš eilės Zyplių dvare surengė kasmetinę šventę „Žalias vynas“. Prieš pat prasidedant Adventui, kai didžiųjų miestų aikštėse buvo triukšmingai įžiebiamos pirmosios Kalėdinės eglutės, lietuviško vyno gamintojai ir gerbėjai rinkosi, kad įvertintų šių metų triūsą. „Išgerti taurę vyno per dieną – tai lyg padaryti gerą darbą,“ – dalinosi vyndarių išmintimi renginio vedėjas ir tikino, kad eidami namo svečiai galės džiaugtis padarę gal jau ne po vieną gerą darbą. Net trys apdovanojimai buvo parsivežti į Kidulius.

Vyndariai: amatininkai ar menininkai?

Šventė prasidėjo ne tik iškilmingai, bet ir džiugiai – buvo įteikti pažymėjimai trims naujiems asociacijos nariams. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas Romualdas Dapšys ir Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Steponas Puipa. Zyplių dvaro šeimininkas, Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana džiaugėsi galįs vadintis patyrusiu vyno ragautoju – jis nėra praleidęs nė vienos žalio vyno šventės. Dalindamasis prisiminimais apie ankstesnius susitikimus jis rado ne vieną vyndarystės ir meno sąsają. Asociacijos narys, midaus gamintojas Erikas Augustinavičius supažindino kolegas su šio gėrimo gamyba ir subtilybėmis. Buvo pasakojama ir apie istorinę šio gėrimo vertę, ir senųjų tradicijų derinimą su naujomis technologijomis.

Bendradarbiavimas padeda tobulėti

Po buvusių Zyplių dvaro arklidžių stogu šurmuliavo daugiau nei  150 žmonių. Vienus čia atvedė aistra lietuviškam vynui ir unikali galimybė paragauti žalio vyno, bei tapti šiuometinio derliaus vertintojais, kitus noras pristatyti savo produkciją ir pasidalinti gamybine patirtimi su kolegomis. Kad naujos patirtys ir atvirumas naujovėms išeina į naudą įrodė ir „2015 metų vynų vynu“ tapusio Valentino Kaminsko raudonas,  saldus, juodųjų serbentų vynas, kuris buvo apdovanotas ir saldžių vynų kategorijoje. Kauno kolegijos Maisto technologijos katedros dėstytoja dr. Aušra Šimonelienė džiaugėsi, kad laimėjo būtent jų pasiūlytus mokymus pagal neformaliojo mokymo programą „Vaisių-uogų vyno ir midaus gamyba“ baigęs vyndarys ir vylėsi, kad bendradarbiavimas tęsis. Saldžiaisiais mokslo vaisiais labiausiai džiaugėsi eiliniai vyno ragautojai. Labiau patyrę vyndariai, keliantys sau reikalavimus ne mažesnius, nei Prancūzijoje ar Italijoje, ir bandantys tobulinti savo pusiau saldžius ar pusiau sausus vynus jautėsi truputį nusivylę ir ėmė juokauti, kad kitą kartą tiesiog pridės daugiau cukraus. Tačiau jau toks tas lietuviškas skonis. Lietuvos vyndarių asociacija ne tik deklaruoja, kad vynas – bendravimo, o ne svaiginimosi priemonė, bet ir plečia tautiečių akiratį organizuodami tokias degustacijas, kaip ši, ir mokydama mėgautis ne tik mažais kiekiais patiekiamu vynu, bet ir užkandžiais, ir muzika, ir kompanija.

Išgirsti, ką sako vynas

Charizmatiškasis vakaro vedėjas, primindamas, kaip degustuoti vynus, kaip vertinti jų spalvą, skaidrumą, aromatą ir skonį, pabrėžė, kad čia svarbi ir klausa. Jis prašė įdėmiai įsiklausyti į savo širdies balsą ir anketose nepraleisti grafos „pastabos“, kad vyndariai sužinotų, kokias emocijas sukelia jų pristatyti vynai. Panašu, kad veikiant principu „iš širdies į širdį“ ir atskleidžiamos geriausios vynų savybės. Visoje Lietuvoje oro sąlygos gan panašios, todėl vyno gamybai naudojami vaisiai ir uogos gauna daugmaž lygiai saulės ir lietaus, kas ir lemia jų skonį. Vyno skonį jau lemia vyndarys, nuo kurio išmonės tepriklauso, kiek šviežias vynas skirsis nuo ilgiau išlaikyto, ar to kokį iš tų pačių produktų gamina kolegos. Čia lemtingais gali tapti tiek pasirinkti prieskoniai, tiek techniniai sprendimai. Daug nuostabos sukėlė degustacijai pateiktas vyno raudonumo midus. Sutrikę degustatoriai nurimo tik paragavę, mat nors spalva ir klaidina, gėrimas puikiai atitiko tos kategorijos reikalavimus. Dar vienas netikrumo momentas buvo daugelio svečių patirtas pateikiant, rodos, visiškai bespalvį vyną, pagamintą iš beržų sulos. Iš pirmo žvilgsnio vandenį primenantis gėrimas taip pat nustebino ne vieną.

Mėgautis būtina, tik greitai

Grupės „Šilko garsas“ gyvai atliekama muzika puikiai derėjo prie degustacijos: nestigo nei tempo, nei spalvų įvairovės nei stiprių, skoningų akordų. 28 Lietuvos vyndarių asociacijos nariai šiemet vertinimui atvežė 27 vyno ir 5 midaus rūšis. Svečiams buvo pateikti sausi, pusiau sausi, pusiau saldūs ir saldūs vynai, bei midus. Turint omenyje, kad vienam nariui kiekvienoje kategorijoje leidžiama pristatyti tik po vieną gėrimą, džiugina ne tik vynų įvairovė, bet ir vyndarių aktyvumas. Sunkiausias krūvis, tikriausiai, teko balsų skaičiavimo komisijai, o degustatoriai su pasimėgavimu aptarinėjo visas vynų savybes ir vertino dešimtbalėje sistemoje. Vieni vynai pakerėjo išskirtine spalva dar pilami į taurę, kiti užbūrė pateliūskavus taurėje ir pauosčius, treti gal tik gerai „pakramtyti“ atskleidė savo savybes. Nors privačiame gamybos procese degustavimas vyksta žymiai ilgiau, čia antro šanso nebuvo: vieną vyną netrukus sekė kitas. Nepasiklysti skonių įvairovėje padėjo vedėjo patarimai, kaip suaštrinti jusles ir, žinoma, specialiai lietuviškų vynų degustacijai paruošti kavinės-vyninės „Vilkenta“ užkandžiai.

Mėgstamiausi – serbentų vynai

Iš pateiktų degustavimui vynų rūšių daugiausia, net 8, buvo pagaminti iš serbentų uogų. Tradiciškai saldūs vynai ir midus pelnė žymiai daugiau dalyvių simpatijų nei sausi ar pusiau sausi vynai. Lietuvos vyndarių asociacijos nariai jau nesistebi, kai pirmąsias vietas pelno serbentų vynai. Jie sutinka, kad būtent šios uogos turi tą lietuvio akį labiausiai džiuginančią spalvą, stipriausią aromatą ir, puikiai pažįstamą, galbūt todėl taip gerai vertinamą skonį. Svarbu pabrėžti, kad degustacijai pristatyti vynai jau toli pažengę nuo to įprasto, stipraus naminio vyno, išgaunami žymiai subtilesni ir išraiškingesni skoniai. Įdomu tai, kad kartais kvapai gali būti ir apgaulingi, priminti apie ingredientus, kurių vyne tikrai nėra: nuo vasaros pievų gaivos iki svaiginančio nuodėmės saldumo. Sausų vynų kategorijoje apdovanojimai atiteko raudonam juodųjų serbentų vynui (Gintaras Paradninkas), baltam baltųjų serbentų vynui (Artūras Ramaškevičius) ir raudonam vynuogių vynui (Raimundas Nagelė). Geriausi pusiau sausi vynai: raudonas juodųjų serbentų vynas (Gintaras Pekūnas), raudonas vyšnių ir rabarbarų vynas (Alvydas Kunavyčius), raudonas juodųjų serbentų vynas (Arūnas Matusevičius). Aukščiausiais balais įvertinti pusiau saldūs vynai: raudonas vyšnių vynas (Aivaras Sidaravičius), raudonas vyšnių vynas (Tadas Vilkenis), raudonas bruknių vynas (Remigijus Šimkus). Saldžių vynų kategorijoje laurus nuskynė: raudonas juodųjų serbentų vynas (Valentinas Kaminskas) ir raudonas vyšnių vynas (Raimundas Valatka). Midaus kategorijoje triumfavo kiduliečiai: medaus midus (Juozas Vilkenis), pienių žiedų midus (Erikas Augustinavičius), medaus midus (Tadas Vilkenis).

Nespėjusiems belieka laukti kitų metų

„Paragaukim žalio vyno, kol rasa nesugadino. Gera bus!“ – ragino ne kartą renginio vedėjas vaikiškos „Tele-bim-bam“ dainelės žodžiais ragindamas dvaro svečius mėgautis šių metų derliaus vynais. Ne vienas gamintojas jau turi ir Lietuvos kulinarinio paveldo pažymėjimus. Žinoma, didžiųjų prekybos centrų lentynose šio natūralaus, gyvo produkto, pagamintas iš Lietuvos žemėje užaugusių gėrybių nerasite. Kartais tautos girdymu kaltinami lietuviško vyno kultūrą populiarinantys Lietuvos vyndarių asociacijos nariai juokauja, kad tautai nugirdyti toks vynai gerokai per brangus – vieno butelio kaina siekia apie 10 eurų. Šiemet nesudalyvavusiems šventėje Zypliuose belieka tikėtis, kad kitais metais renginys vėl įvyks, o štai Kiduliečių šansai padegustuoti lietuviškų vynų – daug didesni. Vyndariai dar puikiai atsimena Kidulių miestelio šventę ir tikisi būti pakviesti ir kitąmet. Visą pluoštą lankstinukų su kontaktais išdalinęs kidulietis vyndarys Juozas Vilkenis džiaugėsi, kad nereikia aušinti burnos ir jo darbai kalba patys už save, o žmonės iš tolimiausių Lietuvos kampelių atvyksta paragauti jo gaminamų vynų.

Parengė Monika Būblaitytė