Sandros Mielkaitytės darbų paroda Kidulių dvare kviečia išdrįsti kurti

Liepos 26 dieną Kidulių dvare buvo atidaryta jurbarkietės Sandros Mielkaitytės paroda „Mano aistra“. Papier mache technika atliktus darbus pristačiusi menininkė dega noru nešti žinią – paskatinti žmones kurti. Ne atsitiktinai šie eksponatai papuošė Kidulių dvaro laisvalaikio salę. Menininkę jau greitai sutiksite Kidulių miestelio šventėje, o ir vėliau ji žada kviesti į dvarą norinčius kurti.

„Rėmai svajonėms,“ – sako Sandra ir pati mielai lenda į auksaspalvį savo kūrinį, nors tiki, kad rėmus reikia laužyti, nebijoti neatitikti formato. Net kabinant parodą ji tyčia paliko kai kuriuos darbus kaboti kreivokai. „O kas sakė, kad turi būti tiesiai?“ – šmaikštauja menininkė ir tikisi, kad žiūrovai tai įvertins kaip kvietimą. Ji mano, kad daug ką sustabdo baimė klysti. Paklausta iš kur polinkis kurti, ėmė vardinti giminaičius užsiimančius meniška veikla ir prisipažįsta visada žinojusi, kad darys kažką panašaus. Dar mokykloje išmoko meno užuomazga matyti visur, tačiau, kaip dabar juokiasi pati, vis bandė nuo to meno pabėgti.

Požiūris, kad iš meno duonos nevalgysi nuvijo labai toli – S. Mielkaitytės baigė Elektros inžinerijos ir vadybos studijas KTU. Ne tik pasiėmė bakalauro, o paskui magistro diplomą, bet ir spėjo padirbėti pagal tokią vyrišką profesiją. Motinystės atostogų metu atsirado laiko klausimui: „Ką aš čia veikiu?“. Mat kūryba visada buvo šalia – dar studijuodama Kaune lankė floristikos kursus, mokėsi piešti, tačiau to kažko vis trūko. R. Grybaitės vadovaujamoje Jurbarko suaugusiųjų dailės studijoje apsigynė net tris papier mache technika atliktus darbus „Rėmai. Renesansas, barokas, Art Deco“. Galiausiai bandymai išaugo į parodą. „Kad svajonės pildytųsi, reikia daryti čia ir dabar,“ – įsitikinusi menininkė. Kidulių dvare eksponuojamas ir Sandros „pirmasis kūdikis“ – lėlė, kurią klijuojant ir užsimezgė tolesnės idėjos. Visą parodą „Mano aistra“ ji laiko trečiuoju vaiku, nes brandinta devynis mėnesius, prasitęsus motinystės atostogas.

Su papier mashe technika S. Mielkaitytė susipažino dar floristikos kursuose. Prisipažino tik neseniai išmetusi vienai parodai pagal šią techniką gamintą rankinuką ir jau gailisi. Menininkė neslepia, kad į šios technikos glėbį pastūmėjo ir nenoras daug investuoti, ir jautrumas aplinkosaugos problemoms – būtent galėjimas iš „šiukšlių“ sukurti kažką gražaus, ją labiausiai ir žavi. Ji džiaugiasi, kaip stipriai patobulėjo ir pati iš savęs juokiasi pasakodama apie pirmuosius darbus. „Dabar žinau, kad reikia daryti kitaip,“ – sako Sandra, tačiau džiaugiasi, kad žinių stygius tada nenuslopino jos entuziazmo ir laimėjo noras bandyti. Parodos atidaryme susirinkusiesiems ji leido paspėlioti, kuo užpildytos įmantrių darbų ertmės, kuo sustiprinti karkasai ir visgi nustebino atsakymais.

Kaip pasakojo autorė, žiūrovai pirmiausia nustemba sužinoję, iš kokios medžiagos darbai pagaminti ir kad jie žymiai lengvesni nei atrodo. S. Mielkaitytė neslepia techninio proceso įmantrybių ir mielai aiškina net elementarius proceso momentus, tačiau kūrybinę dalį visgi gaubia mistika. „Tai lyg kokia terapija. Nuo pradžių pradžios,“ – su meile pasakoja ji ir tikina, kad yra pratusi pasikliauti įkvėpimu, todėl tik dabar pradėjo fiksuoti mintis eskizuose ir juos sekti. „Kas šiandien pietums?“ – pamena Sandra namiškių reakcijas į namuose ruošiamus popieriaus ir klijų masės kibirus. Kurdama darbus parodai kvėpimą ji vaikėsi ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Parodos autorė prisipažįsta, kad daug reiškia ir šeimos palaikymas. Ją nuo mažens kurti skatino tėvai, dabar palaiko vyras ir net dukros noriai integruojasi į kūrybinį procesą kuo galėdamos. Kartais ir vien meiliais apkabinimais.

Įkūrusi sau darbo vietą – „Kūrybines dirbtuvėles“ Sandra Mielkaitytė metė iššūkį pasenusioms dogmoms ir išankstinėms nuostatoms, jog iš meno pragyventi neįmanoma. Aukso kalnų ji nesitiki, tačiau jau dabar gyva ne tik darbo suteikiamu malonumu, nors ir nėra lengva. Ji viliasi savo pavyzdžiu padrąsinti tuos, kurie nedrįsta realizuoti savo meniškosios pusės. Pati ne tik nuolat stengiasi išbandyti naujas technikas, bet ir moko kitus. Pernai savanoriaudama projekte „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“ važinėjo po Jurbarko rajono kaimus ir mokė vaikus meno. Kitaip nei kitos, ši mokytoja stengėsi ne išmokyti vaikus konkrečios technikos, o ugdyti kūrybiškumą, duoti laisvę tam, ką jie jaučia širdimi, nesprausti jų į suaugusiųjų sugalvotus rėmus.

Praėjusių metų pradžioje tenkindama savo profesinį smalsumą Sandra Mielkaitytė nusprendė dalyvauti eko dizaino konkurse „Kita forma“. Visi lūkesčiai buvo viršyti sužinojus, kad jos darbas iš mėgėjų perkeltas į profesionalų kategoriją ir atsiėmė prizą iš viceministro Algirdo Genevičiaus rankų. Prisiminusi renginį Sandra juokiasi, kad liko nustebinta kai kurių profesionalų darbais. Ir ne gerąja prasme. Toks įvertinimas ne tik paglostė savimeilę, bet ir leido suprasti, jog tikrai yra savo kelyje, jog tikrai puikiai daro tai, kuo užsiima. „Niekas nenutinka be reikalo,“ – tiki Sandra ir jau pasakoja apie savo būsimą projektą juokdamasi, kad vėl grįžta prie elektros. Mat nori gamint šviestuvus.

Kidulių dvaro svečiai apžiūrėti parodą gali iki rugsėjo 3 d. Daugiau informacijos apie Sandrą Mielkaitytę ir jos veiklą: http://smielkaityte.lt/

Parengė Monika Būblaitytė