Poetė Valda Daunienė atšventė 75-ąjį jubiliejų

Tėvų ir protėvių takai numinti,

Virš jųjų švyti amžinas dangus…

Šiame krašte gyventi ir numirti

Nėra didesnės laimės ir nebus.

(V. Daunienė „Kidulių kraštas“)

Rugpjūčio 5-ąją poetei suėjo 75-eri. Kidulių seniūnijos delegacija suskubo pasveikinti ją garbingo jubiliejaus proga. Nuoširdžiausi linkėjimai ir padėka už atsidavimą Kiduliams seniūno Mindaugo Mykolaičio lūpomis buvo perduoti visų kiduliečių vardu. Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė džiaugėsi pagaliau savo akimis pamačiusi žymiąją poetę. Jau buvo girdėjusi apie jos darbus, tačiau dabar įsitikino savo akimis: Šiaulių policijos komisariato padėka, gimtadienio sveikinimas iš Seimo. Kartu su didele pagarba gimė ir noras pagelbėti, mat poezijos knyga skirta Kidulių kraštui vis dar neišleista, nes trūksta lėšų. „Šviesaus proto moteris. Labai džiaugėsi, kad aplankėme ir pasveikinome. Net susigraudino. Sakė, kad svečiai pas ją lankosi labai retai“ – dalijosi įspūdžiais V. Novickaitė.

Likimas vis vedė atgal į Kidulius

„Nors gimiau 1941 metų rugpjūčio 5 dieną Šiauliuose, tačiau visa širdimi esu kidulietė. Mano mama, kilusi iš Papiškių kaimo, trumpam likimo buvo nublokšta pas seserį į Šiaulius. Čia baigiau tik pirmą klasę, nes netikėtai užklupo liga – kaulų tuberkuliozė. Ligoninės, sanatorijos… Ir 1955 metais grįžome į Kidulius. Pradėjau lankyti penktąją klasę“,- prisimena ji. 1963 metais, baigusi Kidulių vidurinę mokyklą, Valda Daunienė įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Įgijo filologės, vokiečių kalbos ir literatūros dėstytojos diplomą. Gavo paskyrimą į Šakių rajoną. Sugrįžo į savo mokyklą, kuriai atidavė gražiausius gyvenimo metus. 1998-2004 metais dirbo vokiečių kalbos mokytoja Voverių pagrindinėje mokykloje.

Meile krašto istorijai uždegė ir mokinius

„Vokiečių kalbos mokė ir mane. Prisimenu ramią, kuklią, klasėje tyliai kalbančią mokytoją, jos mąslų žvilgsnį. Lankiau Valdos Daunienės vadovaujamą internacionalinį klubą „Erika“. Mokytoja parašė kelias dešimtis laiškų, ieškodama Kidulių karių kapinėse palaidotų karių, žuvusių II pasauliniame kare, artimųjų. Nepamirštami susitikimai su jais, jų džiaugsmo ir skausmo ašaros. Ne viena saujelė žemės nuo tėvo, vyro, brolio ar senelio kapo, kaip brangus prisiminimas, saugoma Sibire, Ukrainoje, Maskvoje… Mokytoja puoselėjo mokyklos kraštotyros muziejų, kurio eksponatus saugau ir šiandien,“ – dalinosi prisiminimais Kidulių pagrindinės mokyklos mokytoja D. Dimaitienė.

Noras veikti – stipresnis už skausmą

„Dar tarybiniais metais nieko niekam nesakiusi ėjau, kalbinau žmones ir rašiau. Mano sielai artimas aplinkinių žmonių gyvenimas. Daug žmonių šiandien nėra gyvųjų tarpe, bet išliks jų istorijos. Praeitis visada šalia mūsų, ir visai nesvarbu, ar ji tolima, ar ji artima,“ – sako Valda Daunienė. Pirmuosius eilėraščius sukūrė mokydamasi vidurinėje mokykloje. Skausmas, kančia, negalia mokytoją lydi kiekvieną dieną, tačiau ji rašo. 2012 m. Šiauliuose išleista knyga „Grįžęs iš užmaršties“. Tai istorinė apybraiža apie tarpukariu tragiškai žuvusį Šiaulių miesto policininką kriminalistą Juozą Smulkevičių, mamos sesers vyrą. Pakruojyje spaudai ruošiama knyga „Žolės gyvenimas“, kurioje pasakojama apie studijų draugę Reginą Narušytę – šviesią, bet tragiško likimo asmenybę. Sudarė knygą „Regviem“ sūnui. Apie Kidulių krašte buvusią, daugelio seniai pamirštą, cirko trupę netrukus sužinosime būsimoje knygoje „Cirkas širdyje ir gyvenime“. Valda Daunienė taip pat bendrauja su spauda. Daug jos kūrybos ir straipsnių kraštotyrine tematika galima rasti leidiniuose „Suvalkija“, „Moksleivis“, „Draugas“, „Valsčius“, „Gelgaudukas“, „Gimtinė“, „Lygumų šaltinis“.

Info iš Danutės Dimaitienės teksto Šakių 2016 metų kalendoriui