Sugrįžtantys dvarai (29). Kidulių dvaras – vieta, kur pasakojamos sėkmės istorijos

Apie čia viešėjusius Prūsijos ir carinės Rusijos monarchus, čia gyvenusius ir saulėlydžio sulaukusius vyskupus,  praėjusias ir sustojusias svetimųjų kariuomenes bei stebuklingai išlikusį ir iš užmaršties sugrįžtantį Kidulių dvarą (Šakių r.) maloniai kiekvienam lankytojui pasakoja Kidulių dvaro rūmų naujieji šeimininkai – kultūros darbuotojai. Sparčiai populiarėja Kidulių dvare organizuojamas renginių ciklas „Sėkmės istorijos“.Iš Kidulių dvaro liko 27 pastatai. Išsiskiria rūmai, oficina, spirito varykla, klėtis, kumetynas ir XIX a. antrojoje pusėje įkurtas mišraus tipo parkas. Rūmai neoklasicistiniai, iš parko pusės rūmus puošia originalus priebutis, dekoruotas medžio ažūru. Priešais rūmus išlikęs apskritas parteris.

Kidulių dvaras gyvas, jame formuojasi naujas kultūros židinys

Jaukūs nedideli Kidulių dvaro rūmai sutvarkyti, juose įsikūrė biblioteka, patalpos pritaikytos vietos bendruomenės veiklai.

Kidulių dvaras naujai atgimė ir svečius pakvietė 2013 m. rudenį. Tuomet Kidulių dvaro pagrindiniuose rūmuose vyko renginys „Kidulių dvaras – naujas laiko ženklas”. Renginys prasidėjo seminaru „Nauju žvilgsniu apie Kidulių paveldą ir istoriją”, po jo vyko ansamblio „Ainiai” koncertas, ekskursija po dvaro sodybą, edukacinis kulinarinis užsiėmimas ir kita veikla.

Šiuo metu Kidulių dvaro rūmuose rengiamos XIX a. pr. dvaro šokių popietės. Tai linijiniai valsai, rateliniai ir kadriliniai dvaro šokiai, anksčiau buvę ypač smagia dvaro pramoga. Užsiėmimus veda senovinių šokių studija „Saltare Festum“. Organizuojamos įvairios tautodailininkų parodos, vyksta koncertai, pasirodo teatro trupės. Vyksta paskaitos apie dvarų istoriją ir kultūrą, kviečiami lektoriai iš universitetų, vyksta kita švietėjiška veikla. Visa veikla orientuojama į XIX a. dvarų kultūrą.

Kidulių dvare organizuojamas ir populiarumo sulaukė renginių ciklas „Sėkmės istorijos“.

Truputis Kidulių dvaro istorijos

Kidulių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Tuomet jis priklausė Jonui Lenartavičiui, iš kurio šias valdas 1584 m. nusipirko iš Prūsijos atsikėlęs miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Jo palikuonis Jonas Jeronimas Kiršenšteinas tapo žemaičių vyskupu ir mėgo gyventi tėviškėje. Po vyskupo mirties 1708 m. dvaras atiteko Karpiams, kurie jį valdė iki 1807 m., kol kairiakrantė Lietuva priklausė Prūsijai. Garsiausias iš Karpių – žemaičių vyskupas Juozapas Mikalojus Karpis taip pat mirė 1739 m. Kiduliuose.  Kidulių dvare viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. Jis iki vidurnakčio sėdėdavo mažame dvaro kambarėlyje prie lango ir nostalgiškai spoksodavo į pasroviui plaukiančius ar Jurbarko uoste stovinčius laivus. Kartais jo gyvenimą paįvairindavo prabangiu keltu atplaukiantis Rusijos caras Aleksandras I. Tuomet jie vaikštinėdavo parko alėjomis ir nelinksmai kalbėdavosi. 1812 m. birželį pro Kidulius didingai praėjo Napoleonokariuomenė, o 1813 m. pradžioje jau priešinga kryptimi žygiavo caro armijos generolo leitenanto Piotro Vitgenšteino korpusas.

Po karų su Napoleonu dvaras atiteko generolui leitenantui, baronui Jonui von Ofenbergui. Tuomet Kidulių dvaras vėl suklestėjo ir buvo vadinamas pilimi. Naujasis Kidulių dvaro šeimininkas sutvarkė parką, visur prisodino gražių, iš tolimesnių kraštų atvežtų gėlių. Jis labai mėgo sodininkauti ir pats prižiūrėjo sodo medžius, net oranžeriją buvo padaręs. Šimtametis parkas ir dabar mena tuos laikus.Pirmojo pasaulinio karo metais Kidulių dvare šeimininkavo abiejų kariaujančių pusių kariai. Keista, tačiau dvaras beveik nenukentėjo.

1922 m. iš Kidulių dvaro, kuriam priklausė net 27 pastatai, išsikėlė paskutinis kilmingas savininkas Otas Ofenbergas.