Vasario 16-ąją pažymėjo žygiu knygnešių keliais

Jau penktus metus organizuojama akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ tapo smagia tradicija, skatinančia ieškoti įdomesnių sprendimų į kraują įaugusios dienos pažymėjimui. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimas paminėti Valstybės atkūrimo dieną kiek kitaip šiemet sutiktas dar drąsiau. Tuose pačiuose iškilminguose koncertuose rasta naujų sprendimų, o šventinė nuotaika išsikėlė ir už jaukių salių durų. Kiduliuose buvo suorganizuotas pėsčiųjų žygis knygnešių keliu.

Įvertinti respublikiniu lygiu

Kidulių dvare gimęs projektas pateko į „Lietuvos žinių“ sudarytą išradingiausių idėjų sąrašą , o organizatoriai jau sulaukė kvietimo į renginį prezidentūroje, kurio metu bus apdovanotos ryškiausios iniciatyvos. Šalies vadovė siūlė sveikinant savo šalį ruoštis ir Lietuvos šimtmečiui, todėl Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė drąsiai žvelgia į ateitį ir tikisi kitais metais surinkti 100 žygeivių būrį. Vertinant patį žygį bei dalyvių nuotaikas po jo, toks užmojis atrodo visiškai realus. Kidulių bendruomenės „Vinkšnupis“ pirmininkas Martynas Mockevičius prisipažino puoselėjantis ir ilgesnio, dviračių žygio idėją.

Netikėta dalyvių gausa

Renginio dieną žygiui užsiregistravo 75 asmenys (beveik pusė – moksleiviai). Net optimistiškiausiose organizatorių vizijose lūkesčiai buvo bent dvigubai mažesni. Didžioji žygeivių dalis – gyvenantys Kidulių seniūnijoje, tačiau sulaukta svečių ir kitų gyvenviečių, net Vilniaus ir Kauno. Dalyvių amžius nuo 10 iki 83 metų ir nė vienam neprireikė nei medikų pagalbos, nei žygį lydinčio transporto paslaugų. Gamta palepino stebėtinai pavasarišku oru, o draugiška kompanija – gera nuotaika. Lengvu tempu ir su vos keliais stabtelėjimais buvo įveikta kiek daugiau nei 12 kilometrų. Žygiui rimties suteikė priekyje žygiavę jaunieji šauliai ir aiškius nurodymus davęs, bei būriu, o ne banda eiti pasiūlęs žygio vadovas Ričardas Žilaitis.

Praturtėjo ir įspūdžiais, ir žiniomis

Vasario 16-osios vidurdienį Sudargo bendruomenės centre žygio dalyvius pasitikusi bendruomenės pirmininkė A. Dragūnaitienė maloniai prisistatė Alberta. Atrasti Sudargą ji kvietė pasakodama mažai kamžinomas įdomybes nuo pat seniausiųjų laikų, todėl vos per 20 minučių, pasiekus knygnešių laikus, žygeiviai jau buvo įsijautę į krašto būtį. Išklausę ne maža pasididžiavimą Sudargu keliančių faktų, sužinojo ir knygnešių darbo paslapčių: kaip knygų gabenimui buvo pritaikomi mėšlo vežimai, kam reikalingos alyvos aplink M. Sederevičiaus namus, kokio oro laukdavo knygnešiai ir kodėl Sudarge tais laikais išleistos knygos – neatpažįstamos.

Surinkta istorijos mozaika

Žygeiviai pirmiausia atidavė pagarbą knygnešių tėvu vadintam kunigui Martynui Sederevičiui. Ant kapo buvo uždegtos žvakelės. Taip pat aplankyta jo buvusi gyvenamoji vieta, apžvelgti pačiame miestelio centre 1944 m. vokiečių kariuomenės susprogdintos bažnyčios pamatai. Istorinėmis žiniomis čia vėl dalinosi A. Dragūnaitienė. Pasak jos, prie skulptoriaus V. Cikanos sukurto paminklo, skirto visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams, palaikydami žygio idėją, sudargiečiai paliko žygeiviams mažas trispalves. Intensyvioji žygio dalis tęsėsi Nemuno krantais, o įspūdžiams sustiprinti buvo išdalinti Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialo Kiduliuose bibliotekininkės parengti literatūros ryšulėliai. Lankose būta ir itin drėgnų ruožų, ir ledo, matyta ir ne maža laukinių žvėrių paliktų pėdsakų. Rimčiausiam sustojimui buvo pasirinkta Kukarskės globos namų pavėsinė, kur dalyviai pasistiprino grožėdamiesi vaizdinga Nemuno panorama. Susidomėjimo sulaukta ir iš globos namų gyventojų: tokio gausaus būrio su tautinėmis vėliavomis sunku nepastebėti.

Įspūdžiai – patys geriausi

Itin sklandžiai įvykęs žygis baigėsi Kidulių dvare. Finišą pasiekė visi. Su karšta arbata ir saldumynais sutikti dalyviai nesiskundė nei sušlapę, nei sušalę, priešingai – degė nuo šviežių įspūdžių. Žygeiviams iškilmingai buvo įteikti pažymėjimai. Labiau pasižymėję gavo Kidulių dvaro keramikos dirbtuvių paruoštus medalius ir Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ pagamintas simbolines dovanėles. Kidulių dvaro gyvo garso ansamblis padovanojo bendruomenei įkvepiantį patriotinių dainų ir publikos jau pamėgtų kūrinių koncertą.

„Lengvas pasivaikščiojimas“

Vyriausias žygio dalyvis – Juozas Remeika. Į devintą dešimtį tvirtai įžengęs vyriškis šmaikštaudamas prašėsi į kompaniją ir tikino susiruošęs pasivaikščioti vaikystės keliais. Kol dalyviai aptarė pasirengimą žygiui (aprangą, apavą, vandens atsargas, asmens dokumentus) jis dalinosi prisiminimais, kaip tokį atstumą ne tik nueidavo, bet ir pareidavo atšokęs kaimo šokiuose bei palydėjęs namo patikusią merginą. O ryte dar tekdavo ir anksti keltis darbui laukuose… Savo numintų kelių neskaičiuoja, tačiau pamąstęs suskaičiavo, kad jo tėvas, esant reikalui, ir 80 kilometrų per dieną yra nuėjęs. Su klumpėmis! Kidulių dvare J. Remeiką džiugiai sutiko į žygį eiti paskatinusi tautodailininkė Julija Macijauskienė.

Monika Būblaitytė