Genė Žilinskienė: „Kada, jeigu ne dabar?“

Šį šeštadienį vyksiančiai sporto šventei „Voveriai 2015“ ruošiasi net ir tie, kuriuos dažnai pamirštame laikyti sportiškais. Ko gero, pirmą kartą Šakių rajone, į vieną renginį kviečiami ir profesionalai, ir mėgėjai, ir neįgalieji. Speciali rungtis neįgaliesiems – viena iš šventės naujienų, gimusi po Kidulių dvaro stogu. Rungties globėju ir taurės steigėju maloniai sutiko tapti Anatolijus Čiupkovas, Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas. Plečiant ryšius ir siekiant užmegzti bendradarbiavimą tarp seniūnijų, rungtis neįgaliems organizuojama kartu su Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centru.

Iniciatyvą įsteigiant rungtį neįgaliesiems sporto šventėje Voveriuose Gelgaudiškio „Šaltinio” specialiojo ugdymo centro ugdymo skyriaus vedėja Genė Žilinskienė vertina teigiamai: „Malonu, kad atkreiptas dėmesys į mažus miestelius, rajonus. Tikiuosi, pamažu srovė įsibėgės ir išsigrynins neįgaliesiems skirta rungtis.“ Pedagogė juokauja, kad šie metai – eksperimentiniai. Mat gausu naujovių. Šakiuose jau buvo pristatytos priemonės turintiems judėjimo negalią, o rudenį planuojamo susitikimo su A. Čiupkovu metu bus pristatyta dar daugiau.

Žilinskienės gyvenimo vizija glaudžiai susijusi su sportu. Mokyklos laikais daug sportavusi, o vėliau baigusi Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabartinį Lietuvos sporto universitetą) moteris teigia, kad nuo pat pirmos diplomo įgijimo dienos, nebuvo atitrūkusi nuo mėgėjiško sporto. Pedagogė jau 27 –erius metus dirba su vaikais, turinčiais negalią. „Aš jų niekada neišskyriau, kaip atskiros grupės, tik supratau, kad startinė padėtis yra kita,“ – savo darbo specifiką aiškino G. Žilinskienė. Ji sakosi visad ieškanti naujovių, būdų auklėtiniams dalyvauti įvairiuose renginiuose, suteikti progų pajausti pergalės skonį.

Ugdymo skyriaus vedėja džiaugiasi, kad ir centro vadovai pritaria sportui, sudaro sąlygas dalyvauti respublikiniuose renginiuose. „Sportas yra prioritetinė centro sritis,“ – teigia G. Žilinskienė. Ji pasakojo, kad net pertraukų metu mokiniai žaidžia futbolą, važinėja paspirtukais, sporto salėje užsiėmimus lanko neįgaliųjų dienos užimtumo centro lankytojai, o bendrabutyje gyvenantys mokiniai ir neskatinami vakarais mielai žaidžia futbolą su Gelgaudiškio futbolo entuziastais.

Šiemet Šakių rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vyresniajai  specialistei Rimai Mozūraitienei išsakiusi savo norą, su mokiniais aktyviai dalyvauti rajono sportiniuose renginiuose, gavo ilgai lauktą atsaką. O susitikusi su Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentu ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentu Anatolijumi Čiupkovu ir Bunikių bendruomenės „Kregždantė“ atstovu Ričardu Žilaičiu iš karto rado bendrą kalbą. „Malonu, kad sporto šventės Voveriuose rengėjai pakvietė mus organizuoti rungtį neįgaliesiems,“ – džiaugėsi novatoriška iniciatyva G. Žilinskienė. Ji prisipažįsta tikinti posakiu, kad pats gyvenimas sudėlioja viską taip, kaip turi būti. Neabejoja ir šįkart, todėl į pasitaikiusią progą tobulėti reagavo paprastai: „Darom.“

Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centras turi puikias sąlygas įvairaus amžiaus žmonių fizinei veiklai visų sezonų metu. Siekiama, kad kiekvienas ugdytinis, kuriam tik leidžia sveikatos būklė, išbandytų visų sporto šakų poveikį ir pasirinktų sau priimtiniausią. „Džiugu, kada cerebrinį paralyžių turintis vaikas važiuoja riedučiais, čiuožia pačiūžomis ar važiuoja paspirtuku,“ – pasakoja G. Žilinskienė tikindama, kad įdėjus daug darbo ir pastangų įmanoma ir tai. Ji labai didžiuojasi kolege Sidona Mikštiene – nuoširdžiai ir entuziastingai dirbančia kūno kultūros mokytoja. Būtent darnaus komandinio darbo dėka centro auklėtiniai pasiekia puikių rezultatų: 2014 metų rudenį 10 klasės mokinys Arsidas Čebanauskas atstovavo „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centrui žaisdamas Lietuvos Specialiosios Olimpiados futbolo rinktinėje, kuri dalyvavo Europos Specialiosios Olimpiados Vasaros žaidynėse Belgijoje. Šiemet pavasarį jau du centro mokiniai – Arsidas Čebanauskas ir Lukas Kreivaitis, su Lietuvos Specialiosios olimpiados futbolo rinktine, dalyvavo Ukrainos vasaros olimpinėse žaidynėse ir užėmė 4-ąją vietą.

„Aišku, labiau orientuojamės į vaikų ir jaunuolių ugdymą. Mokiniai dalyvauja Lietuvos Specialiosios Olimpiados judėjime, kur konkuruoja su sau lygiais varžovais,“ – pasakoja G. Žilinskienė. Centro auklėtiniai dalyvauja Kaune, Arvydo Sabonio krepšinio sporto centre, vykstančiuose specialiuose renginiuose. Jie kviečiami ir į Panevėžyje kasmet vykstančias Lietuvos Specialiosios Olimpiados Komiteto organizuojamas žymios negalios motorinio aktyvumo žaidynes, kur siekiama žymios negalios asmenų lygių galimybių aktyviai dalyvauti sportinėje veikloje. „Tai didžiulių ir nepaprastai gerų emocijų renginiai,“ – sako pedagogė tikindama, kad tokios tolimos kelionės atsiperka šimteriopai tais įspūdžiais, kuriuos persiveža mokiniai, jų tėvai ir mokytojai.

„Šaltinio” specialiojo ugdymo centro auklėtiniai visus metus dalyvauja įvairaus pobūdžio renginiuose. Jie važiuoja ir į Šakius, ir į Zyplius, ir į Sudargą ar Vilnių. Mokyklos gyvenime neapsieinama be talkų, akcijų ir projektų: „Visų ir neišvardinsi. Žinoma, daug kas priklauso nuo pedagogų entuziazmo, atsidavimo ir suvokimo, komandinio darbo bei asmeninio pavyzdžio,“ – pasitiki savo kolegomis G. Žilinskienė. Kitas svarbus faktorius negalią turinčių žmonių gyvenime – šeima. „Viskas priklauso nuo šeimos, šalia esančių artimųjų ir ugdytojų. Mūsų centre nėra nei vieno vaiko, kuris nebūtų dalyvavęs vienose ar kitose varžybose, šventėse, išvykose. Organizuojant tokius renginius pirmiausia ir kreipiamės į tėvus, globėjus,“ – pasak G. Žilinskienės, centro darbuotojai visada skatina tėvus veikti kartu su vaikais. Taip neakivaizdžiai vyksta tėvų švietimas. Ji džiaugiasi, kad pradėjo vykdyti bendrus sportinius ir kultūrinius projektus kartu su tėvais. Pasak jos, nepaisant didelių atstumų, tėvelių susirinkimuose visada dalyvauja daugiau nei pusės mokinių tėvai. Kai kurie atvažiuoja net iš Seredžiaus ar Marijampolės. „Taip jie tampa reikšmingesni – labiau suartėja, pamato vaiko gebėjimus ir išsilaisvina iš turimų kompleksų,“ – dalinosi įspūdžiais G. Žilinskienė.

Žinoma, šventes jie organizuoja ir patys, nelaukia, kol bus paraginti, patys aktyviai imasi projektų neįgaliųjų integracijai visuomenėje skatinti. Tada kviečia savo ir kitų  rajonų mokyklų komandas. Jie jau turi tradiciją kasmet, pavasarį susitikti su vilkaviškiečiais. „Kol kas visi išvyko su pačiais geriausiais prisiminimais,“ – tikina specialiojo ugdymo centro ugdymo skyriaus vedėja. „Šaltinio” specialiojo ugdymo centras įgyvendina Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Gyvenk sveikai“, moksleivių ir suaugusiųjų sveikatingumo ir fizinio aktyvinimo renginių projektą „Turizmo festivalis 2015“, taip pat yra pagrindiniai bendruomenių konkurso „Eismo saugumas bendruomenėse 2015“ organizatoriai. Rengiamos įvairios šventes, organizuojami susitikimai. Bendradarbiaujama su Šakių sporto klubu „Audra“ ir Gelgaudiškio futbolo klubu „Gelgaudiškis“, vykdomas bendras sveikos gyvensenos projektas su Šakių dviratininkų klubu „Vėjas“.

Sporto šventės Voveriuose Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro auklėtiniai laukia jau nuo mokslo metų pabaigos. „Norime atvykti ir parodyti pavyzdį. Žinau, kad tai – ne lengvas žingsnis, bet jau daug kartų su mokiniais dalyvavome Lietuvos Specialiosios olimpiados renginiuose ir varžybose, todėl nesame „pirmokai“,“ – ryžtingai dėstė G. Žilinskiene pasitarusi su mokinių tėvais. Ji tiki, kad tik tokių renginių dėka vyks judėjimas pirmyn. Pedagogė tikisi, kad tai bus proga pelnyti visuomenės palankumą ir paramą, išmokyti su negalia nesusidūrusius žmones džiaugtis ir mažais rezultatais, suprasti kiek fizinės ir dvasinės stiprybės tam reikia. „Tikimės teigiamų mokinių emocijų, gero ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo, buvimo kartu ir, aišku, pergalės. Pergalės nugalint save. Mums tai – naujas iššūkis, nes darbas su vaikais ir jaunimu yra itin permainingas, reikalaujantis nuolatinio augimo, tobulėjimo bei asmeninių ir profesinių kompetencijų lavinimo,“ – su įkvepiančiu entuziazmu kalbėjo G. Žilinskienė. Ji sakosi tikinti geruoju žmogaus pradu ir besivadovaujanti principu „Kas, jei ne aš?“.

Parengė Monika Būblaitytė