Istorija

Rašytiniuose šaltiniuose Kiduliai pirmą kartą buvo paminėti 1559-ais metais, kada Lenkijos ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pavedimu Grigalius Valavičius atliko girių reviziją. Kidulių praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX a. statytas dvaro ansamblis – vietinės reikšmės architektūros paminklas. Istoriniuose šaltiniuose sakoma, kad šiame dvare iki 1807 metų, kol buvo pasirašyta Tilžės taika, gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III-asis. Šiuo metu išlikusiuose dvaro pastatuose įsikūrusi biblioteka. Rašytiniuose šaltiniuose Kiduliai pirmą kartą paminėti 1559 metais Valančiaus Lietuvos girių aprašyme. Tada tai buvo karališkasis kaimas, priklausęs Jurbarko dvarui. 10 Kidulių ūkininkų tuo metu turėjo saugoti aplink žaliuojančias girias – didikų medžioklės plotus. Kažkada 16 šimtmetyje šį kaimą karalius, matyt, padovanojo kuriam savo didikui. Žinoma tik, kad 1684 metais Jonas Lenartavičius Ulonas Kidulius pardavė  Kauno pilies raštininkui, kurį laiką buvusiam net Lietuvos kunigaikštystės iždininkui – Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Šis netoliese esančiame Kaimelyje (toks kaimo pavadinimas) 1685 metais pastatė mūrinį rūmą ir tokią pat koplyčią, pašventintą Mykolo Arkangelo vardu. Vėliau čia vienas paskui kitą gyveno net trys žemaičių vyskupai. Vienas jų, Juozapas Mikalojus Karpis, čia ir mirė ir buvo palaidotas po minėta koplyčia. Tačiau ji, laiko graužiama, sunyko. Vyskupo palaikus, sako, žmonės perlaidojo, bet kur niekas nežino.

1807 metais Kiduliuose gyveno Napoleono nugalėtojas Prūsijos karalius Vilhelmas III-asis. Pas jį atvykdavo pasikalbėti Rusijos caras Aleksandras I-asis. O štai nuo 1837 metų šis valsčius atiteko generolui leitenantui baronui Jonui fon Offenbergui. Jis dalyvavo 1812 metų kare ir už kovą prie Leipcigo buvo apdovanotas „aukso šoble”. Žmonės pasakoja, kad tuomet Kidulių dvaras buvęs be galo puikus. Baronas sutvarkė parką, visur prisodino gražių, niekur nematytų gėlių. Jis labai mėgo sodininkauti ir pats prižiūrėjo sodo medžius, net oranžeriją buvo padaręs. Parke ant kalvos augančiame ąžuole įsirengė stebėjimo aikštelę. Jos pėdsakai ir šiandien dar kiek žymūs. Žmonės barono dvarą pilimi vadino.

Kartais senieji laikai dar šnipšteli tyliai – tikrai taip buvo. Aklas senukas pilies rūsyje netyčia rado barono ,,aukso šoblę”, mundurą ir dar šio bei to. Tik Napoleono lobio dar niekas nerado. Sako, kad besitraukdami prancūzai jį po trikamieniu ąžuolu pakasė. Po jo kelmu lobis ir šiandien guli. Net iš Paryžiaus ieškotojai su planais atvažiavę buvo, bet neatrado plane pažymėtų vietų.

Netoli nuo Kidulių dvaro yra ir Kaimelio ,,Spurgos“ dvaro gyvenamasis pastatas, šalia kurio esančioje bažnyčioje saugomas 1907 metais nutapytas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas ,,Šv. Rokas“. Manoma, kad dailininkas šį paveikslą nutapė Jurbarko Šv. Roko bažnyčiai, bet ten jis buvęs per mažas ir todėl perleistas Kaimelio parapijos bažnyčiai.