Nedeginkime pernykštės žolės!

Deganti pieva

Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai.

Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai.

Primename, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė.

Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas:

už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus gali būti skirta nuo 28 iki 231 eurų bauda piliečiams ir nuo 57 iki 289 eurų – pareigūnams;

už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo 57 iki 289 eurų bauda piliečiams ir nuo 115 iki 347 eurų – pareigūnams;

jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo 28 iki 173 eurų bauda.

Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis.

Aplinkosauginiai reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas:

1. Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

2. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.

3. Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

4. Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.

5. Deginant 1 punkte išvardytas atliekas taip pat privaloma vadovautis Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikoje įstatymais bei teisės aktais.

6. Kai žolės, nendrių, šiaudų, nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m³ tūrio, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) valstybinei miškų tarnybai (girininkijai).

7. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir valstybinę miškų tarnybą (girininkiją).

8. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.