Jaukios Valentino dienos išvakarės Kidulių dvare

Vasario 13 dieną, 18 valandą Kidulių Dvare vyko koncertas „Su meile“, kuriame pasirodė dainininkė Judita Leitaitė, smuikininkė Paulina Daukšytė ir pianistė Mariana Slobodeniuk.

Šventiškai nusiteikusių žiūrovų prisirinko pilna salė. Ir ne vien iš Kidulių. Renginį meilės eilėmis pradėjo Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė ir uždegė simbolinę žvakę. Pritemdžius šviesas salėje pasirodžiusi kamerinės vokalinės muzikos atlikėja Judita Leitaitė savo žavesiu kaip mat nušvietė ne tik sceną, bet ir susirinkusiųjų akis. Vos po kelių kūrinių, pritariant pianistei iš Suomijos, atmosfera prisipildė jaukumo.

Savo paprastumu ir betarpišku bendravimu paperkanti dainininkė prisipažino, kad su ja kartu koncertuojanti jaunoji smuikininkė – jos dukra. Mergina šiuo metu studijuoja atlikimo meną (styginių instrumentų) Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. J. Leitaitės manymu, geriausia vieta mokytis – scena, kur pirmuosius metus labai jaudiniesi, ar gerai atliksi kūrinį, o po 40-ties metų – ar pajėgsi gerai atlikti. Žiūrovų paklausta, ar dukra nepaveldėjo jos balso, dainininkė ėmė nostalgiškai pasakoti apie savo tėvą, kuriam uždainavus virpėdavo sienos – jis gimė su jau pastatytu balsu, kurį, deja, atėmė tremties sugadinta sveikata. Ji neslepia, kad su savo balsu teko ilgai ir rimtai dirbti.  Jos teigimu, balsą, tikriausiai, bus paveldėjęs sūnus, kuris metė dainavimo pamokas pritrūkęs kantrybės – mat mėgsta, kada viskas vyksta greitai.

Publika priminė, kad senelių savybės dažnai perduodamos anūkams, o dainininkė tik šmaikščiai nusijuokė: „Anūkams?… Aš juk dar tokia jauna…“ Vėliau atlikėja prasitarė, kad dar labai norėtų pasakyti švenčianti 30-ąjį jubiliejų – būtent tiek metų šiemet sueina, kai ji – profesionalioje scenoje ir sukaktį pažymi koncertinis turas su orkestru „Trimitas“. Galima teigti, kad mažoji šio koncerto versija ir buvo pristatyta Kidulių dvare, kur tvyrojusio nuoširdumo nerasi jokioje didmiesčio salėje.

Atlikėja su pasididžiavimu vardijo, kiek daug kalbų moka jai akomponuojanti M. Slobodeniuk. Patarė su ja bendrauti rusiškai ir angliškai. Supratusi apie ką eina kalba, pati pianistė pakilo nuo instrumento ir juokėsi, kad nėra pasaulyje vienos kalbos, visur dialektai ir vienas šalies kraštas nesupranta kito, o bendrinė kalba – tik televizijoje. Meilės kalbą supranta visi, todėl vienodai gražiai skambėjo tiek angliškos, tiek prancūziškos, tiek rusiškos ar lietuviškos dainos. Klausytojų širdis ypatingu nuoširdumu pavergė ekspromtu dainininkės atliktas „lietuvių liaudies Karmen atitikmuo“ – „Pamylėjau vakar“ ir mėgstamiausia jos tėvo kaubojų daina „Mano ranča“.

Koncerto metu buvo galima laimėti J. Leitaitės garso įrašų rinkinį su autografu. Reikėjo atsakyti, kokios liaudies daina – „Stovi malūnas prie kelio“. Po trumpos tylos gudruolių atsirado ne vienas, tačiau laimėjo greičiausia. Be abejo, džiaugsmo užteko visiems, kada dainininkė pasiūlė padainuoti kartu ir, su pasimėgavimu, dirigavo tokiam gausiam chorui.

Šiek tiek intrigos ir daug juoko įnešė dainininkės pasiguodimas, kad koncertuojant Gelgaudiškio dvare buvo įspėta vienos dainos Kiduliuose neatlikti – esą niekas nesupras. Kiduliečiai tokio iššūkio nepabūgo ir buvo nustebinti įvairiapusiu dainininkės teatrališkumu dainuojant rusišką dainą apie girtą gatvę. Vienintelis mažasis klausytojas nerimo savo mamai ant kelių. Visi kiti atsidėję klausėsi koncerto, liko sužavėti šilto atlikėjos bendravimo, nuoširdumo ir nenuginčijamo talento.

Prieš atlikdama A. Raudonikio kūrinį „Paskutinis tango“ dainininkė pasakojo, kaip jie kartu dirbę, kaip dar norėtųsi atrasti gerą tekstą dainai ir pajuokavo: „Spėkite, kur dažniausiai susitinkame?“ Klausytojai tokio paprasto atsakymo nesitikėjo: „Parduotuvėje ir poliklinikoje.“ Solistė džiaugėsi, kad turi progą pabėgti nuo miesto šurmulio, atsipūsti. Gėrėjosi, koks grynas Kiduliuose oras, kokia graži dvaro aplinka, kaip ryškiai matosi artėjantis pavasaris, nors dar ir šalta.

Repertuare skambėjo įvairių stilių kamerinė muzika ir vokalinių instrumentinių kūrinių solo partijos – buvo patenkinti visų skoniai. Žiūrovai kartu su atlikėja niūniavo puikiai pažįstamas melodijas. Net Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis prisipažino, kad liko sujaudintas dainos „Ačiū, kad šalia esi“, todėl dėkojame visiems kartu buvusiems ir kviečiame nepraleisti kitų renginių Kidulių dvare.

Monika Būblaitytė