M. K. Čiurlionio paveikslas „Šv. Rokas“ Kiduliuose

Įdomūs faktai apie M. K. Čiurlionio paveikslą „Šv. Rokas“ esantį Kaimelio bažnyčioje.

M. K. Čiurlionio paveikslas „Šv. Rokas“ (1907 m.) – labai netipiškas jo kūrybai, kadangi dailininkas labai retai imdavosi religinės tapybos ir aliejinių dažų 

Paveiksle šv. Rokas pavaizduotas kaip aukštas, prakaulus vyras liesu veidu, tiesia kakta ir nosimi, vešliais rusvais plaukais, su trumpa barzdele. Visas jo kūnas, išskyrus nuogą dešiniąją koją, paslėptas po gausiomis plataus tamsaus piligrimo rūbo klostėmis. Gana tiksliu anatominiu piešiniu išsiskiria nuotaikinga šuns figūrėlė pirmajame plane. Pasak J. Čiurlionytės, paveiksle pavaizduotas ypatingas M. K. Čiurlioniui šuo  „Kaži koks kunigas užsakė Čiurlioniui šv. Roko paveikslą. Ilgai brolis rausėsi, norėdamas ištirti šv. Roko asmenybę, ir buvo gerokai susirūpinęs. Pagaliau rado paveiksliuką, kuriame šis šventasis su šunimi, laikančiu duonos bandelę dantyse ir duodančiu ją Rokui. Idėja puiki! Vaizdas patrauklus. O į pagalbą dailininkui ateis ištikimas jo draugas – Liamoris – mūsų šuniukas. Vieną vakarą Kastukas pašaukė mus vidun ir, linksmai šypsodamasis, atidengė paveikslą. Mes susigrūdome prie paveikslo: puikios, berods, gotiškos bažnyčios fone, aikštėje, klūpojo šventas Rokas ir meldėsi, akis į dangų pakėlęs ir rankas pamaldžiai sudėjęs. Per petį kabojo elgetos krepšys, o šalia gulėjo ilga lazda riestu galu. Netoliese, laikydamas dantyse duonos bandelę, stovėjo… mūsų Liamoriukas! Tas pats, kaip gyvas. „Liamoris! Liamoris!“ – šaukėm visi ir jau nieko nebematėm…“

Iš Jadvygos Čiurlionytės ir Antano Žmuidzinavičiaus atsiminimų žinoma, kaip Čiurlionio paveikslas atsirado Kaimelio bažnyčioje. Paveikslas buvo užsakytas Jurbarko Šv. Roko bažnyčiai, tačiau pasirodė per mažas, todėl buvo perkeltas į priešingoje Nemuno pusėje esančio Kaimelio bažnyčią. Archyvinių dokumentų nei Jurbarko, nei Kaimelio bažnyčiose neišliko. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai ilgai ieškojo šio kūrinio, kol vieną dieną šio muziejaus darbuotojai Rasai Andriušytei-Žukienei kilo mintis, kad būtent „Kaimelis” yra realus vietovės Lietuvoje pavadinimas, kur gali būti šis Čiurlionio darbas, o ne abstraktus kaimelis. Ji buvo teisi, nuvykus į Kaimelio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, joje kabėjo vieno garsiausių Lietuvos dailininkų paveikslas religine tema.

Paveikslas priskiriamas M. K. Čiurlioniui remiantis stilistinėmis analogijomis su ankstyvąja, 1903–1907 m., kūryba, amžininkų atsiminimais ir dailininko ranka padarytu įrašu – data „1907“ ir fraze „Nieruszac“ (“Neliesti”) antrojoje drobės pusėje.

Ir dabar šis darbas džiugina muziejaus lankytojus ekspozicijoje, nes dėl saugumo originalas liko Kaune, o Kaimelio (Šakių raj.) bažnyčios sieną papuošė kopija.

Šaltinis: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus